Miško takas - Žemaitija

Žemaitijos etnografinis regionas

Žemaičių aukštuma

Dengtiltis – Kurtuvėnai – Šaukėnai – Gaulėnai – Pavandenė – Biržuvėnai – Telšiai – Buožėnai –
Plinkšės – Žemaičių Kalvarija – Paplatelė – Plateliai – Salantai – Mosėdis – Skuodas –
Lietuvos/Latvijos pasienis: 276 km, 14 dienų.

Miško takas veda per Kurtuvėnų, Varnių, Salantų regioninius parkus bei Žemaitijos nacionalinį parką ir kviečia pažinti Žemaitijos krašto gamtos ir kultūros paveldą. Einant Miško taku jus lydės kalvotas ir miškingas kraštovaizdis, kurį paįvairina ežerai, upės ir upeliai, pelkės, šaltiniai. Vien Žemaitijos nacionaliniame parke daugiau kaip pusę parko teritorijos užima miškai, daugiausia tankūs, ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, o atvirame kraštovaizdyje dominuoja pievos. Tarp miškų, kalvų ir pievų rasite pasislėpusius piliakalnius, alkakalnius, senovės gyvenvietes. Miško takas ves ir per unikalius Žemaitijos kaimus, miestus ir miestelius, kur sutiksite vietinius žmones, išsaugojusius savo tarmę, papročius, tradicines šventes (Užgavėnes, Jonines), o gal net tose šventėse sudalyvausite.

Pageluvioežerynotaku RūtaAntanavičiūtėphoto

LengvasAtkarpa 73. Dengtiltis – Kurtuvėnai.

Kurtuvėnų regioniniu parku

Kurtuvėnų regioninis parkas yra viena miškingiausių vidurio Lietuvos vietovių su ryškiomis, ledynų suformuotomis reljefo formomis, plytintis Rytų Žemaičių aukštumoje, tarp Ventos ir Dubysos upių. Miško takas iš Dengtilčio siaurais miško keliukais nuveda į Kelmės kelią (Nr. 2106), trumpai eina šiaurės rytų kryptimi ir už 0,4 km pasuka kairėn. Toliau maršrutas vingiuoja miško takais Pageluvio ir Geluvos ežero kryptimi. Apsukęs kilpą aplink Geluvos, Barsukyno ir Dubuko ežerus, Miško takas tęsiasi vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi, viaduku kerta magistralinį kelią A12 ir toliau atviromis vietovėmis, pro mažus kaimelius veda palei Dambos tvenkinį ir pasuka į Užtvankos gatvę. Tvenkinio vakarinėje pusėje yra Kurtuvėnų miestelis. Pagrindine P. Višinskio gatve Miško takas pasiekia galutinį atkarpos tikslą.


lieptasprieJuodlėsežero RūtaAntanavičiūtėphot

LengvasAtkarpa 74. Kurtuvėnai – Šaukėnai.

Gamtos stebuklai Kurtuvėnų regioniniame parke

Siaurais miško takeliais ir nedideliais keliais Miško takas veda per Kurtuvėnų regioninį parką. Jame įrengti gamtos pažintiniai takai. Iš Kurtuvėnų maršrutas tęsiasi gražia medžių alėja ir maždaug už 1 km pasukęs į kairę vingiuoja tarp žuvininkystės tvenkinių, nedidelių, pievomis apaugusių kalvų, kol vėl pradingsta miške. Miško takas veda lanku aplink Vainagių kaimą, mediniu lieptu perveda per šlapynes ir pasiekia piliakalnį, nuo kurio atsiveria Vainagių ežero panorama. Toliau 8 km iki Šaukėnų Miško takas vingiuoja miško keliuku, o prieš pasiekdamas Šaukėnų miestelį apsupa Juodlės ežero šiaurės vakarų krantą. Šaukėnų miestelyje takas tęsiasi Juodlės gatve.


IMG 0656

VidutinisAtkarpa 75. Šaukėnai – Gaulėnai.

Žemaičių aukštumos širdyje

Iš Šaukėnų miestelio centro Laisvės gatve Miško takas pasiekia Kelmės kelią (Nr. 2103), pasuka į dešinę šiaurės kryptimi, o už 2,2 km kelyje Nr. 215 į kairę ir toliau veda Ramučių–Užvenčio keliu (Nr. 159). Už 3,5 km Miško takas suka dešinėn į Beržėnų kaimą, kur tęsiasi Liepų ir Degsnės gatvėmis. Už Beržėnų jis daugiau kaip 14 km vingiuoja apylinkių laukais ir miškais. Maršrutui priartėjus prie Ramučių–Luokės kelio (Nr. 2111), Miško takas pasuka į kairę už 3,6 km pasiekia galutinį atkarpos tikslą.


Šatrijospiliakalnis SigitasKazlauskasphoto2

VidutinisAtkarpa 76. Gaulėnai–Pavandenė.

Ten, kur rinkdavosi Žemaitijos raganos

Šioje Miško tako atkarpoje yra viena aukščiausių Žemaičių aukštumos vietų ir viena gražiausių Žemaitijos kalvų - Šatrijos piliakalnis. Šatrija neretai tituluojama Lietuvos kalnų karaliene, kurios aukštis siekia 228 m. Žemaičių aukštumoje vingiuoja daug mažų takų ir kelių, čia kylančių į kalvą, čia besileidžiančių pakalnėn. Pirmieji Miško tako 2,4 km vingiuoja keliu Ramučiai–Luokė (Nr. 2111), vėliau jis pasuka kairėn į pietus, darydamas lanką pro Šatrijos kalną. Maždaug už 2 km nuo Šatrijos Miško takas pasiekia Užmiestį, kur vėl suka kairėn į pietus ir apie 10 km tęsiasi Luokės–Užvenčio keliu (Nr. 2114). Vėliau eina į dešinę pietvakarių kryptimi ir po beveik 7 km pasiekia Pavandenės centrą. Visą kelią pakaitomis plačias pievas ir slėnius keičia maži miškeliai ir pušelių guotai, taigi galima grožėtis lyg mozaika nuostabiu kraštovaizdžiu.


Sprūdėspiliakalnis SigitasKazlauskasphoto

LengvasAtkarpa 77. Pavandenė–Biržuvėnai.

Varnių regioniniu parku

Nuo Pavandenės miestelio Miško takas tęsiasi šiaurės vakarų kryptimi keliu Nr. 4609 ir už 7,5 km pasisuka į dešinę ir veda 4 km lanku palei mažą miškelį, kuriame slepiasi Baltežeris. Netoli Kuršų Miško takas kerta Luokės–Janapolės kelią (Nr. 4611), leidžiasi į Virvytės upės slėnį, preina per Baltininkų kaimą ir vėl kerta turistų pamėgtą Virvytės upę. Maždaug už 5 km vesdamas dešiniuoju Virvytės krantu, pasiekia Biržuvėnų kaimą. Keliaujant šia Miško tako atkarpa galima pasigrožėti Varnių regioninio parko kalvotu kraštovaizdžiu.


Masčioežeropakrantė SigitasKazlauskasphoto2

LengvasAtkarpa 78. Biržuvėnai–Telšiai.

Kelionė į Žemaitijos sostinę – Telšius

Už Biržuvėnų Miško takas 3 km veda Biržuvėnų mišku. 1 km iki Rūdupių kaimo tęsiasi palei kelią Luokė–Viešvėnai (Nr. 4605), o vėliau pasuka dešinėn šiaurės - šiaurės vakarų kryptimi. Toliau 11 km maršrutas keliauja kaimo keliu iki Rainių. Nuo Rainių apie 3 km iki Telšių miesto veda pėsčiųjų ir dviračių taku, kur įsuka į Kauno g. ir ja vingiuoja iki Masčio ežero kranto. Toliau veda per parką, kur nuo Zakso kalno galima pasigrožėti Masčio ežero panorama. Apsukęs nedidelį puslankį palei Masčio ežero įlanką Miško tako maršrutas pasiekia galutinį atkarpos tikslą.


IMG 0905

LengvasAtkarpa 79. Telšiai–Buožėnai.

Germanto kraštovaizdžio draustiniu

Miško takas vingiuoja pėsčiųjų ir dviračių taku palei šiaurinę Masčio ežero pakrantę ir pasuka į vakarus  Ežero, L. Giros ir Plungės gatvėmis. Maždaug už 2,5 km nuo ežero maršrutas sukasi kairėn į pietvakarius ir eina keliu Nr. 4606 Lieplaukės link. Už 2,1 km netoli Užgirių kaimo maršrutas suka dešinėn į šiaurę ir nedideliais miško keliukais ir mediniais takeliais veda Germanto kraštovaizdžio draustiniu, kol pasiekia Germanto ežerą. Tada suka į dešinę ir J. Perkovskio gatve veda iki Plungės gatvės. Po posūkio į kairę Miško takas kerta geležinkelį, žiedinėje sankryžoje eina į dešinę (Margiukų g.), paskui į kairę (Šilelio g.), kerta A11 kelią ir už 5 km pasiekia Buožėnų kaimą.


Plinkšiųdvarasirežeras SigitasKazlauskasphoto

LengvasAtkarpa 80. Buožėnai–Plinkšės.

Plinkšių miško biosferos poligonu

Nuo Buožėnų Miško takas vingiuoja 5 km, kol kerta Sedos–Gaudikaičių kelią (Nr. 161) ir už 2 km įsuka į Gadūnavo miestelį. Tada veda į šiaurę ir už 2,5 km pasiekia Pamarkijos mišką. Toliau 7 km maršrutas keliaujas Plinkšių miško biosferos poligono teritorija ir įsuka į Plinkšių kaimą, o už 2 km pasiekia galutinį atkarpos tikslą. Keliaujant šia Miško tako atkarpa galima pasigrožėti Žemaičių aukštumos šiaurinės dalies kraštovaizdžiu.


ŽemaičiųKalvarijoskryžiauskeliokoplyčios Sigi

LengvasAtkarpa 81. Plinkšės–Žemaičių Kalvarija.

Į piligrimų kelionės tikslą

Nuo Plinkšių Miško takas veda į vakarus, kerta miškelį ir už 2 km pasiekia Sedos – Gaudikaičių kelią (Nr. 161). Už 1,8 km nuo šio kelio maršrutas pasuka kairėn į pietus, o kitus 7,4 km veda tarp dirbamų žemių ir didesniu miško plotu, vėliau dešinėn į vakarus Bertulių kaimo link. Dar už 3,8 km Miško takas kerta kelią Seda–Plungė (Nr. 164), kur nuo aplinkinių kalvų matyti piligrimų kelionės tikslas – Žemaičių Kalvarijos bažnyčios bokštai. Prieš pat miestelį maršrutas kerta Žemaitijos nacionalinio parko ribą.


Paplatelėspažintinistakas SigitasKazlauskasph

VidutinisAtkarpa 82. Žemaičių Kalvarija–Paplatelė.

Nuostabiomis Žemaičių aukštumos kalvomis

Miško takas iš Žemaičių Kalvarijos miestelio eina Pagardinio, Alsėdžių ir Platelių gatvėmis. Maždaug 6,5 km nuo miestelio centro maršrutas vingiuoja vaizdingu keliu (Nr. 3210), kurį supa kalvos, ir įsuka į automobilių stovėjimo aikštelę ties Gegrėnų archeologiniu kompleksu. Prie jos takas pasuka kairėn į pietus ir veda Gegrėnų piliakalnių takais. Palikęs mišką, Miško takas toliau eina Ežero gatve, netrukus kerta Dvaro gatvę, pasuka į Paežerės gatvę ir už 5 km pasiekia Žemaičių Kalvarijos kelią (Nr. 2302). Čia maršrutas keliauja į kairę ir eina pėsčiųjų ir dviračių taku 1,7 km, kol pasiekia sankryžą su Plokštinės gatve ir tuomet suka dešinėn į pietus, o už 1,8 km atveda į Paplatelės kaimą. Ši atkarpa yra Žemaitijos nacionaliniame parke ir supažindina su Žemaičių aukštumos šiaurės vakarų dalies kraštovaizdžiu ir gamtine įvairove.


GaudupiopelkėŠeirėstake RūtaAntanavičiūtėphoto

LengvasAtkarpa 83. Paplatelė–Plateliai.

Tarp didžiausių Žemaitijos nacionalinio parko ežerų

Pirmuosius 3,5 km Miško takas veda per gražius spygliuočių miškus. Iki Šaltojo karo muziejaus jis eina Plokštinės pažintiniu taku, o 5 km nuo muziejaus – Plokštinės pėsčiųjų ir dviračių taku. Prie kelio Nr. 3202 (Malūno gatvė) maršrutas pasuka kairėn į pietryčius ir iškart už 0,3 km dešinėn į pietus-pietvakarius. Po maždaug 0,5 km pasiekia Ilgio ežero gatvę. Toliau net 5,5 km maršrutas suka platų ratą aplink Ilgio ir Beržoro ežerus, kol pasiekia Beržoro kaimą. Toliau paėjėjus 2 km Plungės gatve, Miško takas atveda į Platelių centrą ir apsuka dar vieną ratą Ežero gatve iki Šeirės pažintinio tako, atskleisdamas vaizdingą kraštovaizdį. Toliau Ežero, Naująja ir Žemaičių Kalvarijos gatvėmis grįžta į miesto centrą.


SalantųŠvčMergelėsMarijosėmimoįdangųbažnyčia

LengvasAtkarpa 84. Plateliai–Salantai.

Link Pajūrio žemumos

Miško takas 6 km eina kelio Plateliai-Salantai (Nr. 2302) pakraščiu. Šioje atkarpoje maršrutas leidžiasi Žemaičių aukštumos vakarine dalimi. Keliaujant link Pajūrio žemumos atsiveria graži kraštovaizdžio panorama. Gintališkės kaimo centre Miško takas veda kairėn į pietvakarius ir 2,4 km vingiuoja keliu Nr. 3216, po to suka dešinėn į vakarus, kur kerta didžiausią miško masyvą šioje atkarpoje. Sovietmečiu čia buvo raketų bazė, tai rodo betoninėmis plokštėmis klotas kelias. Toliau maršrutas eina Plungės–Salantų keliu (Nr. 169) ir už 1,4 km nuveda kairėn. Iki pat Salantų jis vingiuoja nedideliu keliuku, o miestelio centrą pasiekia Žemaitės ir M. Valančiaus gatvėmis. Maršruto pradžia – Žemaitijos nacionaliniame parke, o pabaiga – Salantų regioniniame parke.


Salantųmiestoparkas RūtaAntanavičiūtėphoto3

LengvasAtkarpa 85. Salantai–Mosėdis.

Salantų regioniniu parku

Nuo Salantų miestelio Miško takas eina M. Valančiaus, Padvaralio ir Ilgąja gatvėmis. Likus 100 m iki kelio Nr. 169 jis veda kairėn į kaimo keliuką, už 3,5 km pasiekia Erlos gatvę ir pasuka kairėn į vakarus. Už 0,4 km eina dešinėn į šiaurę ir atveda į Šatraminių kaimą, kur suka dešinėn į pietvakarius, už 2,9 km kerta Salantų–Skuodo kelią (Nr. 169) ir Šaukliuose veda kairėn į šiaurę. Už 3,8 km pasiekia šios atkarpos galutinį tikslą – Mosėdį. Didžioji atkarpos dalis, išskyrus Šatraminių apylinkes, eina Salantų regioninio parko teritorija.


IMG 1068

LengvasAtkarpa 86. Mosėdis–Skuodas.

Į Skuodą, prie Lietuvos ir Latvijos sienos

Iš Mosėdžio miestelio Salantų ir Skuodo gatvėmis Miško takas vingiuoja Skuodo link ir po mažiau nei 8 km pasiekia Salantų–Skuodo kelią (Nr. 169). Toliau maršrutas veda tarp dirbamų žemių. Kraštovaizdis keičiasi įžengus į Bartuvos upės slėnį. 0,5 km maršrutas eina Salantų–Skuodo keliu, po to pasuka į kairę ir 6,7 km vingiuoja mažais kaimo keliukais, kol pasiekia Skuodo miestą. Toliau veda Kretingos, Laisvės ir Krantinės gatvėmis, kerta Skuodo parką ir Gedimino, Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėmis (kelias Nr. 169) pasiekia Lietuvos valstybinę sieną - galutinį atkarpos tikslą.