Baltischer Küstenwanderweg - Haapsalu
Haapsalu ir Švedijos pakrantės kaimai
Haapsalu laht ja Noarootsi poolsaar, Osmussaar
Tuuru – Nõva: 136 km. Päevad: 47–52
Matkarada kulgeb veidi aega mööda endist raudteetammi, mööda külavaheja põlluteid. Haapsalus aga mööda kõnniteid ja promenaadi, mille äärest leiab mitmeid hubaseid kohvikud. Eesti vanim kuurortlinn on kuulus raviva meremuda poolest ning lõõgastavaid protseduure saab nautida ka tänasel päeval Haapsalu spaades. Vanalinna piiskopilinnus on kuulus Valge Daami legendi poolest. Edasi ületab matkarada Noarootsi poolsaare, mis oli kunagi merepõhi. Kuna aga maakoor on pärast viimast jääaega tõusnud, siis on sellest saanud maismaa. Siin võib näha ajaloolisi rannarootsi külasid, kus on teistsugune kultuurikeskkond ja maastik, samuti leidub kunagi merest eraldunud madalaid järvi.
Atkarpa 47. Tuuru - Rohuküla.
Antrieji ''vartai" į Vakarų Estijos salyną
Šioje Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpoje kraštovaizdis nuolat keičiasi. Maži kaimai keičiasi dirbamais laukais, ganyklomis, individualiomis sodybomis ir kalkakmenio karjerais. Maršrutas palei pajūrį ribojamas pelkių ir privačių valdų, todėl maršrutas grįžta prie jūros tik Kiviküla ir Pusku kaimuose, kur pamatysite Väinameri jūros sąsiaurį ir daugybę salų bei Rohuküla uostą.
Atkarpa 48. Rohuküla - Haapsalu - Uuemõisa.
Populiariausias Estijos kurortas - Hapsalu
Įvairi Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto atkarpa. Pirmieji trys maršruto kilometrai eina palei buvusią Haapsalu – Rohuküla plačiojo geležinkelio liniją, pasivaikščioti Haapsalu įlanka per Pulapė ragą, kerta pakrantės miškus, kuriuose yra sveikatingumo takai, o toliau – pakrantės promenadomis ir nedidelėmis gatvelėmis aplinkui. Haapsalu miestas. Pervažiavus nedidelę pelkę už miestelio, ši tako atkarpa baigiasi nuostabiame Uuemõisa parke.
Atkarpa 49. Uuemõisa - Elbiku.
Aplink Hapsalu įlanką
Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas daugiausia eina kelio pakraščiu ir vingiuoja tik mažesniais kaimo keliukais tarp Ingküla ir Aulepa kaimų, kur galėsite mėgautis kaimo kraštovaizdžiu su individualiomis sodybomis, rieduliais ir ganyklomis.
Atkarpa 50. Österby - Riguldi.
Noarootsi - švediškas pusiasalis
Baltijos pakrantės žygių maršrutas veda į neįprastą Noarootsi pusiasalį, kur švedai buvo siejami su kultūrinės aplinkos formavimu. Noarootsi pusiasalis yra puiki vieta paukščių stebėjimui Estijoje. Maršrutas veda per Österby, Pürksi, Hosby ir Hara kaimus, kuriuose pamatysite įvairius pastatus, aptvertus tvoromis. Pusiasalio šiaurėje takas aplenkia apaugusį Vööla meri ežerą, kuris kadaise atsiskyrė nuo jūros kaip įlanka. Netoli seklios Haros įlankos galite pamatyti vaizdingus kraštovaizdžius su didžiulėmis nendrinėmis vietomis, pakrantės kadagių pievomis ir galvijais.
Atkarpa 51. Riguldi - Dirhami.
Vieta, paženklinta meteoritų
Išskyrus pirmus 3 km, maršrutas eina pajūriu. Tai daugiausia smėlėtas paplūdimys su gražiais priešakiais, pilkomis kopomis ir jūros rieduliais. Paplūdimys gali būti padengtas į krantą išplautos dumbliais ir retkarčiais apaugęs tankia augmenija. Priešais Rooslepos kaimą ir kitose vietose jūroje ir pajūryje stūkso prastai aptrupėję akmenys arba vadinamosios brekčios, kurios išsilydė ir aptrupėjo dėl senovinio meteorito sprogimo. Kelionės tikslo vietoje galite praleisti laiką užeigoje, o iš jos terasos atsiveria nuostabus vaizdas į jūrą ir uostą.
Atkarpa 52. Dirhami - Nõva.
Atšiauri Šiaurės gamta
Kraštovaizdžiu išskirtinai įvairialypė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa, kurioje jau galima pažvelgti į šiaurinei Estijos pakrantei būdingą gamtą. Maršrutas veda palei jūros pakrantę beveik visą ilgį, kur rasite nuostabių smėlio paplūdimių prie įlankų, paplūdimių, padengtų rieduliais prie kyšulių, o dolomito sluoksniai atsiskleidžia šiaurinėje Põõsaspea kyšulio dalyje (puiki paukščių stebėjimo vieta). Baltijos pajūrio žygių maršrutas eina per Nõvos gamtos rezervatą, kur atsiveria išskirtiniai baltųjų ir pilkųjų kopų vaizdai. Paplūdimiai yra populiarūs žvejybai ir jėgos aitvarams.