Baltischer Küstenwanderweg - Kleinmeer

Ties Kolkos kyšuliu, pasukus link įlankos, aiškiai matosi skirtumas tarp „Didžiosios jūros“ ir „Mažosios jūros“. Pirmieji 10 km Baltijos pakrantės pėsčiųjų maršruto veda per Šliterės nacionalinio parko pakrantės zoną: pirmiausia pro pušų, įplauktų į jūrą, pastatą, buvusį žvejų kolchozo pastatą, laivų krantinę ir Ēvaži Bluff. apsuptas neįprastai siauro smėlėto paplūdimio su pakibusiais juodalksniais. Kitoje tako atkarpoje, vedančioje į Ģipką, taip pat yra siauras smėlėtas paplūdimys su baseinais, kuriuos sukuria gausūs šaltiniai ir vasarą seklių upelių žiotys. Sovietmečiu Šliterės nacionalinio parko pajūris buvo uždara teritorija dėl dviejų priežasčių: pasienio zona ir gamtos rezervatas.

Nuo Ģipkos iki Rojos driekiasi ne per platus smėlio paplūdimys su gražiomis kopomis ir pakrantės pušynais, tačiau dar nepasiekus Rojos apauga nendrėmis. Atvirkščiai, atkarpa tarp Rojos ir Kaltenės bažnyčios yra viena išskirtiniausių Latvijos pajūrio dalių, kur pakrantę raižo nedideli kyšuliai ir įlankelės su labai siauru paplūdimiu. Visoje pakrantėje – krūvos įvairaus dydžio riedulių, ant kurių kabo žalia juodalksnių lapija. Vietomis prieš akis iškyla į krantą išplautų medžių stambios gumbuotos šaknų sistemos. Vietomis palei pakrantę eina neasfaltuotas kelias, o šalia rikiuojasi daug buvusių žvejų sodybų.

Išties įvairiapusė Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršruto atkarpa gamtos, kultūros istorijos ir kraštovaizdžiu. Netoli Kaltenės kaimo pajūris išmargintas mažomis įlankelėmis su uolėtais paplūdimiais, po kurių eina tankiai apaugusi pakrantė, kur per nendres ir vešlią augmeniją vingiuoja siauras takelis. Toliau akmenimis apaugusi jūros pakrantė vos poros metrų pločio, vietomis molio sluoksnių, nendrių laukų, kitur išklota į krantą išplautų dumblių kilimu. Tarp Valgalciemo kaimo ir Mērsrago kaimo vėl atsiranda smėlio paplūdimiai su seklumomis jūroje. Pravažiavus Mērsrags kaimą, maršrutas tęsiasi keliu, bet pasiekus liuteronų bažnyčią pasuka į jūrą ir eina pamario pievomis iki pat Mērsrags kaimo centro.

Iš kaimo centro į paplūdimį veda pušų apsuptas miško takas. Toliau Baltijos pajūrio žygių maršrutas vingiuoja tarp uolėtos pajūrio, gausiai apaugusios nendrėmis ir kitomis žolėmis vienoje pusėje, o kitoje – miškingų pajūrio kopų. Vietomis paplūdimys grįstas smulkiais apvaliais akmenėliais, kitur matosi pilkos kopos su gausia augalų įvairove. Netoli Bėrzciemo kaimo yra didelės pakrantės pievos su toli jūroje iškylančiomis seklumomis, tinkamomis paukščių stebėjimui. Apaugusi jūros pakrantė tęsiasi iki Abragciemo kaimo, o nuo Abragciemo iki Engurės yra paplūdimys.

Iš pradžių Baltijos pajūrio pėsčiųjų maršrutas vingiuoja per Engurės kaimą, tada iš vienos pusės veda per palyginti siaurą paplūdimį, o kitoje pusėje – gražias sumedėjusias pajūrio kopas ir pasiekia Plienciemo kopą, po kurios smėlėtas paplūdimys tampa vis platesnis ir jūroje atsiranda didelių seklumos. . Pakrantėje prieš akis iškyla apaugę slenksčiai su laiptais ir lentų takais, kurie driekiasi iki pat kelio, jungiančio Kolką ir Tukumą. Reikia atsižvelgti į tai, kad šiltomis vasaros dienomis čia užsuka daug poilsiautojų. Paskutinis maršruto trečdalis yra Ķemeri nacionaliniame parke.