Miško takas - Maršrutas

Dzūkijos etnografinis regionas

Miškingiausia Lietuvos teritorija

Lazdijai (Lenkijos/Lietuvos pasienis) – Veisiejai – Trikojis – Didžiasalis – Druskininkai – Žiogeliai –
Merkinė – Nemunaitis: 140 km, 6 dienos.

Veikiamas ledynų Dzūkijos kraštovaizdis susiformavo daugiau nei prieš 10 000 metų. Miško takas veda miško keliais per didelį, retai apgyvendintą miškų masyvą ir mažus kaimelius. Dzūkijos etnografiniam regionui būdingus bruožus ir tradicijas suformavo miškas, kuris siejamas su žmonių veikla ir tradiciniu gyvenimo būdu. Nuo senovės dzūkai ėjo į miškus, rinko grybus ir juos pardavinėjo. Iš to kilęs dzūkų posakis: „jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos”. Druskininkų kurortas populiarus savo
sūriais natūraliais mineralinio vandens šaltiniais. Jo pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio „druska”. Merkinės miestas Merkio ir Nemuno upių santakoje yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Šiame regione Miško takas veda per Dzūkijos nacionalinį parką.

HAtkarpa 51. Lazdijai – Veisiejai.

Sūduvos aukštumos kalvomis

Kiek toliau nei už 1 km nuo Lazdijų turizmo informacijos centro Miško takas vingiuoja Lazdijų–Augustavo keliu (Nr. 135), tuomet pasuka į nedidelį kaimo-miško keliuką, kuris „Geležinės uždangos“ metu tarnavo kaip pasienio apsaugos kelias. Šioje atkarpoje vietomis atsiveria gražūs ir platūs Sūduvos aukštumos dirbamos žemės vaizdai. Kirtus atviresnę vietovę priešais Kučiūnų kaimą, Miško takas vėl neria į miškingas apylinkes. Po apytiksliai 5,5 km maršrutas sukasi į rytus, toliau vingiuoja miškų ir ežerėlių labirintu, kerta Zapsės upę ir susitinka su Lazdijai–Kučiūnai–Veisiejai keliu (Nr. 2510). Po nepilnų 6 km maršrutas suka į dešinę, į Dainaviškių kaimą. Apėjęs ratu Veisiejų ežero įlankas, per Veisiejų dvaro parką  Miško takas nuveda iki miesto centro. Atkarpa iki Veisiejų miesto veda Veisiejų regioninio parko teritorija.


EAtkarpa 52. Veisiejai – Trikojis.

Veisiejų regioniniu parku

Palikus Veisiejų miestelio centrą, Miško takas kerta Veisiejų ežero protaką, tada Vytauto, Turgaus ir Leipalingio (kelias Nr. 134) gatvėmis veda iki Snaigyno ežero pakrantės, kur galima rasti apžvalgos bokštą ir poilsiavietes. Kirtus nedidelį miško masyvą prie Veisiejų, Miško takas apie 1,4 km veda Veisiejų–Barčių (Nr. 2529) keliu, tuomet pasuka dešinėn. Toliau maršrutas vingiuoja gražiu pušynu greta Ančios ežero, kurio apylinkėse gausu uogų ir grybų. Pasukus rytų kryptimi, Miško takas iš pietų priartėja prie Barčių kaimo. Toliau iki Trikojo ežero driekiasi per javų laukus. Prie Trikojo ežero įlankos Miško takas kerta miškingus plotus, vis priartėdamas prie kelio Nr. 2517. Ši Miško tako atkarpa vingiuoja per Veisiejų regioninį parką.


EAtkarpa 53. Trikojis – Didžiasalis.

Miško gėrybių turtingais miškais

Nuo Trikojo ežero ir Bertašiūnų kaimo Miško takas keliu Nr. 2517 eina į pietus, kerta Leipalingio–Kapčiamiesčio kelią (Nr. 2505) ir Viktarino kaimą. Toliau takas apsuka Stirtos ežerą ir miško keliukais vinguriuoja per plačius miško masyvus, kuriuose vietomis matomos laukymės ir nedideli kaimai. Vasarą miške gausu mėlynių ir grybų. Miško takas kerta protaką, jungiančią Baltajo Bilso ir Juodajo Bilso ežerus, kyla stačiu ežero krantu ir pasuka į pietus. Šioje vietoje galima pamatyti Didžiasalio kaimą. Atkarpa nuo Trikojo ežero iki Viktarino kaimo eina Veisiejų regioninio parko teritorijoje.


MAtkarpa 54. Didžiasalis – Druskininkai – Žiogeliai.

Druskininkai – populiariausias Pietų Lietuvos kurortas

Tarp Didžiasalio kaimo ir Druskininkų kurorto Miško takas vingiuoja spygliuočių miškais, kuriuose gausu uogų ir grybų. Prieš Druskininkus Miško takas susilieja su Nemuno keliu, apsuka Druskininkų Sniego areną ir toliau pėsčiųjų ir dviračių taku veda iki Parko tilto per Nemuno upę. Kirtus tiltą, Miško takas tęsiasi Maironio gatve ir toliau veda mažomis istorinio Druskininkų kurorto gatvelėmis ir parko keliukais, kerta Ratnyčios upelį ir miško parką dešiniajame Nemuno krante. Už Veisiejų gatvės maršrutas eina Neravų gatvės šaligatviu ir po maždaug 1 km suka kairėn į Sodžiaus gatvę, kuri Neravų kaimo pabaigoje tampa  gražiu miško keliuku. Čia prasideda Dzūkijos nacionalinis parkas. Miško takas apsupa Viečiūnų kaimą, prieš žygeivius atverdamas gražų kraštovaizdį į Liškiavos vienuolyną priešingame Nemuno krante. Iki pat Žiogelių kaimo Miško takas veda gražiu, ramiu miško keliuku.


MAtkarpa 55. Žiogeliai – Merkinė.

Dzūkijos nacionaliniu parku

Iki pat Merkio žiočių, kur upė įteka į Nemuną, Miško takas veda Nemuno slėnio krantais, kur Dainavos lygumos apylinkėse jį supa dideli ir gražūs Dzūkijos miškai. Vietomis miško masyve pasitaiko atvirų vietų, kuriose išsimėtę nedideli kaimai. Prie Česukų kaimo Miško takas dideliu ratu apsuka Merkio santaka į Nemuno upę, nes artimiausias tiltas yra A4 kelyje. Čia atsiveria įspūdingi plačių ir gilių Merkio žiočių vaizdai. Kirtus Merkį, Miško takas driekiasi siauru kaimo keliuku kairiu upės krantu ir atveda iki Merkinės piliakalnio, nuo kurio atsiveria vienas gražiausių Pietų Lietuvos kraštovaizdžių. Siauromis ir vingiuotomis Merkinės gatvelėmis (Piliakalnio, V. Sladkevičiaus, S. Dariaus ir S. Girėno) Miško takas pasiekia miestelio centrą. Ši maršruto atkarpa eina Dzūkijos nacionalinio parko teritorija.


HAtkarpa 56. Merkinė – Nemunaitis.

Nemuno slėniu

Merkinės miestelyje Miško takas Seinų gatve patraukia Nemuno kryptimi, pasuka dešinėn ir sustoja prie apžvalgos bokšto. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į platų upės slėnį ir Nemuno salą, kurioje ganosi naminiai gyvuliai. Daugiau kaip 3 km Miško takas vingiuoja palei stačius Nemuno krantus, tada staiga pasuka į šiaurę ir mažais miško keliukais vakarų kryptimi nuveda iki Netiesų ir Druskininkų kaimų. Už Druskininkų kaimo takas kerta šioje atkarpoje didžiausią atvirą vietovę, apdovanosiančią jus gražiais vaizdais. Toliau Miško takas driekiasi Nemuno slėniu, tačiau pačios upės nuo tako nematyti. Vietomis kelyje yra kalvų su stačiomis nuokalnėmis. Prie Vangelonių kaimo Miško takas išveda į atviresnę vietą, kerta nedidelį miško masyvą ir Vangelonių bei Saulėtekio gatvėmis pasiekia pagrindinę Nemunaičio kaimo gatvę. Šios atkarpos dalis nuo Merkinės iki Druskininkų kaimo priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui.